Vagaries

“To become a good dog-doctor it is necessary to love dogs, but it is also necessary to understand them - the same as with us, with the difference that it is easier to understand a dog than a man and easier to love him.””

— Axel Munthe

“We know that we are going to die, in fact it is the only thing we know of what is in store for us. All the rest is mere guesswork, and most of the time we guess wrong. Like children in the trackless forest we grope our way through our lives in blissful ignorance of what is going to happen to us from one day to another, what hardships we may have to face, what more or less thrilling adventures we may encounter before the great adventure, the most thrilling of all, the Adventure of Death.””

— Axel Munthe

“Happiness we can only find in ourselves, it is a waste of time to seek for it from others, few have any to spare. Sorrow we have to bear alone as best we can, it is not fair to try to shift it on others, be they men or women. We have to fight our own battles and strike as hard as we can, born fighters as we are.””

— Axel Munthe

“Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikrai naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apsieiti, mokam didelius pinigus. Kas gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui.””

— Axel Munthe

“Death, the giver of Life, the slayer of Life, the beginning and the end.””

— Axel Munthe

“Mes žinom, kad mirsim - tiesą sakant, vien tą ir težinom apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj girioj kiūtinam apgraibom per gyvenimą, laimingi, kad nežinom, kas mums nutiks rytoj, su kokiais susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą - Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų - laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime pakelti vieni - nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras, ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kvėpuoti ir kirsti iš paskutiniųjų, kaip pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksime taikos, - taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo.””

— Axel Munthe

“Women, though they do not seem to know it themselves, like far better to obey than to be obeyed. They pretend to be our equals, but they know jolly well themselves that they are not – luckily for them, for if they were our equals we should like them far less. I think on the whole much better of women than of men, but I do not tell it to them. They have far more courage, they face disease and death much better than we do, they have more pity and less vanity. Their instinct is on the whole a safer guide through their life than our intelligence, they do not make fools of themselves as often as we do.””

— Axel Munthe

“Why didn’t we build more hospitals and fewer churches, you could pray to God everywhere but you could not operate in a gutter!””

— Axel Munthe

“Kas nori prarasti pinigus - tepasilaiko juos sau, kas nori išsaugoti juos amžiams - teatiduoda kitam. be to, jūs neturite teisės pasilikti sau tų pinigų - juk jie nepriklauso jums, pinigai išvis nepriklauso žmonėms. Visi pinigai velnio nuosavybė, ir jis dieną naktį sėdi savo kontoroj ant aukso maišų ir perka už juos žmonių sielas. Pasistenkit greičiau atsikratyti nešvaraus pinigo, kurį jis bruka jums į delną, nelaikykite jo, nes šis prakeiktas metalas nudegins jums pirštus, įsisiurbs į kraują, apakins, užnuodys mintis ir sukietins širdį. Paaukokite jį "vargdienių seselėms", meskit tuos nelemtus pinigus į griovį - ten jų tikroji vieta! Kuriam galui krauti pinigus, jei vis tiek reikės jų netekti? Mirtis turi antrą raktą nuo jūsų pinigų skrynios.Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikrai naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apsieiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiai ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabai jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau nei turtuolis. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus meisto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo - štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save.””

— Axel Munthe